Filistinai vėl išsiruošė kariauti su izraelitais. Dovydo vyresnieji broliai kariavo mūšio lauke. Jis iškeliavo nunešti jiems maisto ir pasiteirauti, kaip jiems sekasi.

Atėjęs į karo lauką, jis pamatė priešo pusėje tikrą milžiną: beveik trijų metrų ūgio vyrą! Jo vardas Galijotas.

Jis tyčiojosi ir keikė izraelitus. Visi kariai jo bijojo. Net karalius Saulius baiminosi.

Nejau jie visi pamiršo, kad Dievas yra galingesnis už bet ką?

Galijotas šaukė: „Ei jūs, kvaili izraelitai! Cha, jūs bijote! Cha, cha! Sutrinsiu jus į kruopas paukščiams lesti. Jūsų Dievas jums nepadės. Aš galingesnis už Jį.”

Dovydas kalbėjo: „Jūs tik paklausykit, ką jis šneka? Jis tyčiojasi iš Dievo! O jūs leisite jam tai daryti, ar ką?”
Dovydas supyko ant šito įžūlaus filistino.

Vienas reikalas šaipytis iš izraelitų, bet visai kitas reikalas šaipytis iš Dievo. Tas priešas peržengė visas ribas!

Dovydas iškart nuėjo pas karalių Saulių ir pasakė, kad eis kautis su Galijotu.

Dovydas buvo rimtai nusiteikęs. Jis pasiėmė savo lazdą, svaidyklę, akmenėlius ir pasuko link Galijoto.

Dievas yra stipresnis. Ši mintis suteikė jam drąsos.

Galijotas vis artėjo ir artėjo.
Galijotas kalbėjo: „Ar aš šuo, kad prieš mane ateini su lazda? Tu manai, kad Dievas tave apgins? Cha, cha. Aš galingesnis už Jį. Tuoj tave nudėsiu.”

Dovydas atšovė: „Tu ateini prieš mane su kalaviju ir ietimi, o aš ateinu Galybių Dievo, kurį tu keiki, vardu. Jis GALINGESNIS už tave! Aš nugalėsiu tave ir visas pasaulis pamatys, kad Izraelis tarnauja gyvajam Dievui."

Dovydas išsitraukė savo svaidyklę, pradėjo ją sukti...

... ir akmenėlis iš Dovydo svaidyklės pataikė tiesiai milžinui į kaktą. Jis krito ant žemės negyvas.

Kas iš to gavosi Galijotui, kad jis keikė Dievą?

Kas galų gale buvo stipresnis? Dievas yra stipresnis už bet ką!