10: Didis džiaugsmas Simeonui
„Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas... Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Mesiją. Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė: „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą." Luko 2, 25-30
Simeonas turėjo laukti 40 metų, kol išsipildė jo didžiausia svajonė. Galbūt laukė net ilgiau. Bet jis niekada neprarado vilties.
Vieną dieną jis nuėjo į šventyklą. Tuo metu Marija ir Juozapas atėjo su kūdikiu Jėzumi. Simeonas pamatė Jėzų. Dabar jo didžiausia svajonė išsipildė. Su dideliu džiaugsmu jis paėmė kūdikį Jėzų į rankas ir meldėsi.
10 Džiaukimės su Džoja 5 dalis
Ką Džoja ėmė veikti grįžusi iš Hondūro į savo tėvynę? Klausykis: Džiaukimės su Džoja 5 dalis
