Daug žmonių rinkosi prie Jėzaus. Jis gydė sergančius žmones ir kalbėjo visiems apie Dievo karalystę. Bet artinosi vakaras.

Mokiniai priėjo prie Jėzaus ir ragino: „Jau vėlu, reikia leisti žmonėms eiti!"

„Jie turi nusipirkti kažko pavalgyti. Jiems reikia susirasti nakvynės vietą. Čia nėra nieko, ko reikia!”

„Jūs duokite jiems maisto!”, pasakė Jėzus.

„Bet mes turime tik penkis kepaliukus duonos ir dvi žuvis!”, atsakė mokiniai.

Jėzus liepė mokiniams: „Liepkite žmonėms susėsti grupelėmis po penkiasdešimt." Jie padarė, kaip Jėzus liepė.

Jėzus paėmė duonos kepaliukus ir žuvis, pažvelgė į dangų ir padėkojo Dievui.

Jėzus žinojo, kad visa, ko mums reikia, ateina iš Dievo. Šią akimirką, kai neįmanoma su tokiu kiekiu maisto visus pamaitinti, Jėzus meldėsi.

Jėzus dėkojo Dievui už turimus duonos kepaliukus ir žuvis. Jis tikėjosi, kad Dievas pasirūpins ir visiems užteks maisto.

Melskis kaip meldėsi Jėzus: dėkok Dievui už visą gėrį, kurį Jis tau duoda.

Tu gali melstis prieš pradėdamas valgyti ir dėkoti Dievui, kad Jis aprūpina maistu.

Melstis kaip Jėzus reiškia, kad ir tu gali tikėtis, kad Dievas įvykdys neįmanomus dalykus. „Dievui nėra negalimų dalykų" (Luko 1, 37).

Dievas gali daryti stebuklus! Pasimeldęs Jėzus dalino duoną ir žuvį. Mokiniai nešė maistą žmonėms. Kiekvienas valgė iki soties. Po to dar liko daug nesuvalgyto maisto.

Šis nutikimas tikras! Jis aprašytas Šv. Rašte, Luko ev. 9, 11-17.